- buntytis
- ×bùntytis, -ijasi, -ijosi, buñtytis 1. Ds pintis, painiotis. 2. buntą kelti, triukšmauti, bartis: Jie tarp savęs bùntijas Ds. Ko čia buñtijatės sustoję? Gl. Dvaro žmonės pradėjo buñtytis Skr. \ buntytis; atbuntyti; susibuntyti
Dictionary of the Lithuanian Language.